Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Tai aktualu kalbant ne tik apie suaugusius. Ne išimtis yra mūsų vaikai, nes šių laikų vaikų ir paauglių labiausia aktualiausių sveikatos problemų kyla dėl jų netinkamos mitybos ir itin mažo fizinio aktyvumo.
Aplink begalė greito maisto ir saldumynų pagundų, išsibalansavęs mitybos režimas, vaikai mažai valgo daržovių ir vaisių, atsisako pusryčių ir vietoj to išėjus į mokyklą renkasi greitai pagaminamą maistą, o ne pietus mokyklos valgykloje, nuolat saldžiai bei riebiai užkandžiauja ir, žinoma, mėgsta atsigaivinti saldžiais, spalvotais gazuotais gėrimais. Deja, nekreipiant dėmesio į šiuos vaikų sveikatą žalojančius įpročius, daug gero mes galime tikrai nesitikėti. Reikia nepamiršti, kad vaiko organizmas turi ne tik nuolat atsinaujinti, bet ir augti, todėl sveikatai palanki mityba tiek vaikystėje, tiek paauglystėje yra ypatingai svarbi, juk nuo to, kaip jie maitinsis priklausys ir jų sveikata ateityje “, – kalba maisto saugos konsultantė Danguolė Gasparavičienė.
Artėja mokslo metų pradžia. Ką ir kodėl dėti į vaikų priešpiečių dėžutes ir ko tikrai vengti?
Kai kalbame apie vaikų mitybą, tai reikėtų suprasti, kad jų mityba būtų ne vien tik sotumu pagrįsta, bet turėtų gauti visavertį, subalansuotą ir įvairų maistą. Kodėl tai svarbu? O gi todėl, kad tik maitinantis sveikatai palankiu maistu užtikrinama, kad vaiko organizmas gaus ne tik visų maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų. Labai svarbu ne tik ką valgo vaikai per pusryčiuis, pietus ir vakarienę, bet svarbu ir ką užkandžiauja. Priešpiečių dėžutė – puikus pasirinkimas įpratinti vaikus užkandžiauti sveikai.
Labai svarbu, kad jos turinys būtų ne tik sveikaitai palankus, bet ir saugus. Svarbu, kad įdedamas maistas būtų įvairus, visavertis ir nuolat keistųsi. Puikia tinka šviežios daržovės, pavyzdžiui šviežios morkos, agurkai ark.t. supjaustytos lazdelėmis, vaisiai, uogos, iš pilno grūdo miltų, kruopų pagaminti užkandžiai. Dažnai sakoma, kad sumuštiniai nesveika. Ne sąvoka ,,sumuštinis“ nesveika, o iš ko jis susideda. Riekelė pilno grūdo duonos, ant jos uždėta virtos vištienos kar kalakutienos krūtinėlės ar sūrio griežinėlis, daržovės tikrai bus puikus pasirinkimas užkandžiauti. Tinka ir įvairūs džiovinti vaisiai bei uogos be pridėtinio cukraus, įvairūs riešutai, jei vaikas nealergiškas jiems. Jei vaikas nelabai nori valgyti šviežias daržoves ar vaisius, galima paruošti iš jų trintų tyrelių. Nesaldinti jogurtai su šviežiomis upogomis taip pat tinka priešpiečiams. Čia reikia tik fantazijos ir noro, juk iš pačių paprasčiausių produktų galima paruošti nesudėtingą, sveikatai palankų patiekalą.
Reikia stengtis, kad ne tik priešpiečių dėžutėje, bet ir aplamai vaiko mityboje nebūtų riebių, rūkytų maisto produktų, majonezo, kečupų ar kitų riebių padažų, saldžių ar sūrių užkandžių: traškučių, saldainių, saldumynų. Troškuliui numalšinti puikiai tiks negazuotas vanduo, o ne saldūs, gazuoti gaivieji ar sulčių gėrimai.
Jau nurimo skandalai apie maistą valgyklose. Gal galėtumėte, kaip specialistė, pakomentuoti, kodėl tie pokyčiai į gera? Kokie pasikeitimai ypač teigiami?
Tie pokyčiai vaikų mityboje jau vyksta nuo 2011m kai buvo išleistas vaikų maitinimo aprašas, reglamentuojantis vaikų mitybą ugdymo įstaigose. Šis aprašas yra nuolat tobulinamas atsižvelgiant į šių laikų mitybos rekomendacijas ir šių dienų realybę. Šaunu, kad vaikų ugdymo įstaigose vaikai kasdien gauna šilto maisto, vaikai kasdien tuo pat metu valgo: pusryčiauja, pietauja ar vakarieniauja. Draudžiami bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, riebaluose virti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladai, glajumi ar glaistu glazūruoti konditerijos ar pieno gaminiai, energiniai gėrimai, gėrimai ar maisto produktai, kurie pagaminti iš kavos ar jo sekstrakto, riebūs padažai su spirgučiais, rūkyti mėsos, žuvies gaminiai, maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis, gaminiai, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrinti riebalai ar GMO, sultinių, padažų koncentratai, maisto produktai su visa eile draudžiamų maisto priedų sąrašu. Taip pat yra reglamentuojamas cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekis vaikams maitinti tiekiamuose maisto produktuose. Na ir aišku sveikintina, kad yra numatytas ir maisto produktų ir patiekalų vaikams maitinti dažnumas, kad vaikams būtų užtikrinama patiekalų įvairovė.
Iš pradžių buvo daug triukšmo ir nepasitenkinimo ir iš ugdymo įstaigų pusės ir iš kai kurių tėvelių, kaip gi vaikai gers vandenį, o ne saldintą kompotą, kokia gi košė be cukraus ar kodėl nėra batono su sviestu, bet pamažu aistros nurimo, žingsnis po žingsnio einama sveikatai palankios mitybos takeliu.
Ką ir kaip kalbėti su vaiku, kad jis valgytų sveiką maistą iš priešpiečių dėžutės ar valgyklos, o ne pirktų traškučius ar bėgtų į artimiausią greito maisto užkandinę?
Reikia ne tik kalbėti, bet ir būti pavyzdžiu savo vaikui. Moralizavimu ar primygtiniais reikalavimais nieko nepakeisime, jei patys tėvai valgysime netinkamai. Reikia nuo pat mažų dienų ugdyti vaikų sąmoningumą, kartu su juo gaminti, supažindinti su naujais skoniais, diskutuoti, kodėl vienas maisto produktas yra sveikas, o kitas – ne, ragauti.
Labai būtų gerai, jei į priešpiečių dėžutės turinio paruošimo procesą būtų įtrauktas ir pats vaikas, su juo aptariant, ką ten įsidėti, kaip supjaustyti, ar papuošti, nes tik tada vaikas noriau ir valgys iš jos. Taip pat galima vaiką įtraukti į apsipirkimo procesą leidžiant jam pačiam prekybos centre atsirinkti daržoves ar vaisius, pilno grūdo trapučius ar pilno grūdo duoną, kurią norės užkandžiauti kitą dieną.
Mokykla mitybos įpročių nepakeis, kaip tai gali padaryti tėvai? Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai?
Mokykla ar darželis tikrai vaikų mitybos įpročių nepakeis, bet prie to tikrai prisidės ją gerinant.
Norint, kad vaikai sveikatai palankiai maitintųsi, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl apskritai jų mityba yra tokia ar kitokia. Tikrai ne paslaptis, jog tai, ką valgo vaiko tėvai, seneliai, artimieji, kokie mitybos įpročiai šeimoje, tai atsispindi ir paties vaiko kasdieninėje lėkštėje. Kiekvieno žmogaus valgymo įpročiai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje šeimoje ir tai, ką įprantame valgyti nuo pat mažumės, kokį suvokimą apie maistą kiekvienas atsinešame, taip ir maitinamės.
Visi garsiai šneka, kad vaikai nemėgsta valgyti daržovių ar vaisių, bet ar patys tėvai jų pakankamai valgo? Ar pakankamai suaugusieji valgo košių, žuvies? Tikrai ne, tai ką galime kalbėti apie vaikus.
Vien tik pasakojant mažiesiems apie jų naudą sveikatai, nieko nepasieksime. Turime vaikams paaiškinti, kad sveikai maitintis yra ne tik būtina, bet tai daryti lengva ir smagu. Bet ir patys turime būti pavyzdys jiems. Nuo pat mažens vaikus reikia pratinti prie maisto įvairovės, pratinti reguliariai valgyti bent tris kartus per dieną: puryčiauti, pietauti, vakarieniauti
Ar galima vaikui išvis uždrausti kai kuriuos produktus? Ar kraštutinumai neveda į norą maištauti?
Kaip ir sakiau, kiekvieno žmogaus valgymo įpročiai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, tėvai – esminis pavyzdys. Kita vertus šiais laikais, maisto pramonės pasiūla yra be galo didelė, maisto produktų su spalvingomis etiketėmis gausu ir įvairiausių žalingų pagundų kyla nuolatos. Be abejo, tikrai, vaikų neizoliuosime ir vien tik draudimais nieko nepasieksime, todėl būtent sąmoningumo ugdymas ir mokymas, kaip atsirinkti naudingą maistą, gali pakeisti situaciją. Jei tėvai vaikui tik kalbės, kaip svarbu sveikai maitintis, tačiau patys valgys saldainius, riebų maistą, gers saldžius gazuotus gėrimus – vaikas elgsis taip pat.
Todėl žingsnis po žingsnio, neprarandant kantrybės reikia ugdyti vaikų suvokimą, kas sveika ir kodėl tai naudinga augančiam organizmui, kad vaikas pats pamažu įgytų žinių ir sąmoningumo ir mokėtų pasirinkti sveikesnį variantą. Visuomet sakau, kad tikrai nieko blogo neatsitks, jei vaikas truputį ir pasmaližiaus ar suvalgys kitą nelabai sveikatai palankų maisto produktą. Svarbiausia, kad tai netaptų kasdienybe ir įpročiu. Visose gyvenimiškose situacijose reikia neprarasti saiko!




